aplebedyti — aplebẽdyti tr. 1. prastai ką apdoroti, apdirbti: Netikęs meistras – bet tik aplebedija Jž. Apsukui aplebẽdijo (apsiuvo) Ds. 2. refl. Skr apsileisti: Ans apsilebedija, t. y. apsileidžia ištižimu J. 3. apibarti: Aš mislijau, kad aną aplebẽdys… … Dictionary of the Lithuanian Language
išlebedyti — išlebẽdyti 1. tr. Škn prastai padirbti, nulebedyti. 2. tr. iškeikti, išplūsti: Ans toks yr – išlebẽdija išlebẽdija, ir vėl geras Krtn. 3. intr. greitai išeiti, išbėgti: Ans išlebẽdijo numo: bijojo gauti į kailį Pln. lebedyti; aplebedyti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
lebedyti — lebẽdyti, ija, ijo, lebèdyti 1. tr. prastai, nedailiai ką nors daryti, šiaip taip lipdyti: Ans lebẽdija ratus sau J. Lebẽdijo lebẽdijo ir nieko nepadarė Žmt. Gandras lebẽdija sau gūžtą Dgl. Vaikai lebẽdija iš sniego senį Trgn. Dirba,… … Dictionary of the Lithuanian Language
nulebedyti — nulebẽdyti 1. tr. Ds, Jnš, Slv prastai, nedailiai ką padaryti: Nulebẽdijo šluotai kotą, kad į rankas gėda paimti Ukm. Nulebẽdijo kirvakotį nei šiam, nei tam Sv. Kad nulebẽdijo šaukštą, tai nė į gerklę nelįs Grž. 2. intr. greitai nueiti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
paderkloti — tr. [K] prastai padirbti: Palebedyti, paderkloti B. derkloti; paderkloti … Dictionary of the Lithuanian Language
palebedinti — palebẽdinti, žr. palebedyti 1: Bile ką palebẽdina Št. lebedinti; nulebedinti; palebedinti; prilebedinti; sulebedinti … Dictionary of the Lithuanian Language
prilebedyti — prilebẽdyti tr. 1. nedailiai ko daug pridirbti, pridaryti: Prilebẽdijo tokių šaukštų, kad nė žmogui negali rodyt Št. Kad prilebẽdyta (negražiai prirašyta) – ir perskaityt negalima Ds. 2. niekų prišnekėti: Velnias žino, ką čia ant tavęs… … Dictionary of the Lithuanian Language
sulebedyti — sulebẽdyti tr. prastai, nedailiai ką nors padaryti: Tas meistras sulebẽdijo daržinę ant greitųjų, ir jau irsta Brž. Neduok jam durų dirbti: bet kaip sulebẽdys, paskui pats jų nekęsi Kp. Taip sugedo ratai, kad vos sulebẽdijau Jž. Sulebẽdijau… … Dictionary of the Lithuanian Language
užlebedyti — užlebẽdyti 1. tr. Ds netinkamai, nedailiai uždėti: Kad užlebẽdijo lopinį kaip maršką! Ukm. 2. intr. negražiai pasakyti: Ale ir užlebẽdijo – anei išsižiot nebuvo kaip Ukm. lebedyti; aplebedyti; išlebedyti; nulebedyti; … Dictionary of the Lithuanian Language